„Ne, to dar nebuvo: slovakai pas mus apsipirkti čiuožia slidėmis?“ – stebisi Lenkijos pasienio gyventojai. Pasak jų, stiprus euras lemia, kad lenkų kaimynai gali bujoti pasienio miesteliuose.

Vokietijos pasienyje parduotuvę atidaręs Grzegorzas Cały sako, kad nuo to laiko, kai už vieną eurą galima nusipirkti penkis zlotus, jo parduotuvės apyvarta išaugo 20 proc., rašo „Rzeczpospolita“.

Slovakus džiugina stiprus euras. „Dabar geriau dirbti Slovakijoje, o gyventi Lenkijoje“, – kalba slovakai.

Kiekvieną šeštadienį pasienio miestelius naršo automobiliai su slovakiškais numeriais. Jie perka pirmo būtinumo, buitinės chemijos prekes, taip pat elektroniką, o ypač baldus, kurie Lenkijoje yra 40 proc. pigesni nei Slovakijoje.

Lenkiškose parduotuvėse, tik Rytuose, galima sutikti vis daugiau lietuvių. Jie tiesiog negali atsisipirti silpnam zlotui, nes jų valiuta – litas – yra stipriai susieta su euru. Didžiausią lietuvių antplūdį išgyvena Suvalkai. Nuo parduotuvių lentynų šluojama praktiškai viskas. Ir tokiais kiekiais, kad tiekėjai nespėja aprūpinti parduotuvių prekėmis.

„Jeigu kalbėtume vien tik apie degalus, vien dėl jų apsimoka vykti į Lenkiją“, – „Rzeczpospolita “ žurnalistams sakė marijampolietis Antanas Nedzinskas, kuris bent kartą per savaitę važiuoja apsipirkti į Lenkiją.

Lietuviai išeina iš parduotuvių su pilnais krepšiais. Perka miltus, cukrų, aliejų, kavą, įvairius gėrimus. Perka saldumynus ir mėsos produktus.
Pasak ekonomistų, tokia pasienio prekybos nauda Lenkijos ūkiui bus matoma po kelių mėnesių.