Keli tūkstančiai lietuvių kasdien iš pat ryto traukia ne į darbą, o važiuoja pigiau apsipirkti į Lenkijos miesto Suvalkų parduotuves ar turgų.

Tuo įsitikino „Lietuvos ryto“ žurnalistai, nuvykę pažiūrėti, kaip vyksta prekyba Lenkijos mieste Suvalkuose. Lenkijos parduotuvėse žmonės maisto ir buities prekių prisikrauna pilnus vežimėlius. Grįždami namo visi pirkėjai užsuka į degalines – Lenkijoje populiariausias benzinas 50 centų pigesnis nei Lietuvoje.

Perka bazėje

Ieškantys mažiausių kainų Suvalkuose vyksta ne į prekybos centrus, o mėsos produktų bazę „Piko“, kur maistas parduodamas didmeninėmis kainomis. Lietuvos laiku „Piko“ duris atveria 4 valandą ryto, tad į Lenkiją žmonės išsiruošia dar naktį. „Lietuvos ryto“ žurnalistai į šią bazę atvyko šeštadienį 6 valandą ryto Lenkijos laiku. Visa gatvelė ir kiemas buvo užgrūsti lietuvių automobiliais. Pastato durų link vinguriavo maždaug šimto žmonių eilė. Norint patekti į vidų sužvarbus tenka pastovėti 2-3 valandas. Tik kai vienas pirkėjas išeina, kitas gali įeiti. Bazėje – keletas nedidelių kambarių, kuriuose į dėžes sukrautos dešros, vyniotiniai, konservai, atšaldyta ir šviežia mėsa. Į didelius maišus arba bazėje rastas dėžes žmonės krauna viską iš eilės. Į kainų sąrašą, pakabintą ant sienos, niekas nežiūri.

Kiekvienas pirkėjas čia išleidžia 500-600 zlotų (apie 400 litų). Pirkėjams pritrūkus zlotų, lenkai kartais sutinka paimti ir litus. Kilogramas rūkytos nugarinės „Piko“ bazėje kainuoja apie 10,8 lito, šviežia karbonadinė mėsa – 12,2, sprandinė – 9,4, šonkauliai – 5, kaulai sriubai – 1,5, vištų šlaunelės – 4,75, vištų sparneliai – 4,10, vištų krūtinėlių filė – apie 10 litų. Viskas – beveik perpus pigiau nei Lietuvoje.

Naudojasi ir spekuliantai

Pigesnėmis kainomis naudojasi ir spekuliantai. Vienas lietuvis „Lietuvos ryto“ žurnalistui pasakojo, kad lenkiškais produktais užversta visa Dzūkija.

Žmonės pripažįsta, kad lietuviški maisto produktai skanesni, tačiau taupydami pinigus jie priversti rinktis lenkiškus.

Pigiau ir turguje

Kiti į Lenkiją atvykę žmonės nusprendžia apsipirkti turguje, kurių Suvalkuose du. Turguje mėsos produktai kiek brangesni nei bazėje, tačiau nėra milžiniškų eilių. Pardavėjai lengvai atskiria lietuvius, kad jiems būtų lengviau skaičiuoti, kainas žodžiu nurodo litais. Kilogramas didelių obuolių, kurie Lietuvos parduotuvėse kainuoja 4-5 litus, Suvalkų turguje pardavinėjamas vos už pusantro lito.

Suvalkuose yra ir dvi didelės vokiečiams priklausančių prekybos tinklų „Lidl“ ir „Kaufland“ parduotuvės. Daugiausia lietuvių važiuoja į „Kaufland“, pastatytą miesto pakraštyje, šalia kelio į Marijampolę. Čia lietuvių pirkėjų – dauguma, kurie, skirtingai nei lenkai, krauna pilnus vežimus prekių. „Kaufland“ parduotuvėse galima rasti ir lietuviškų produktų. Pavyzdžiui, „Stumbro“ degtinės puslitris dėl mažesnių akcizų pigesnis pustrečio lito nei Lietuvoje. Mineralinis vanduo „Druskininkų rasa“ ir „Elite“ pigesnis perpus – beveik 1 litu.

Aukštos ir vis didėjančios kasdienių produktų kainos gyventojus verčia mažinti vartojimą. Nepatenkinti tokiomis tendencijomis prekybininkai ieško būdų, kaip pristabdyti prekių brangimą. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) duomenimis, Lietuva nebėra pigiausių maisto produktų šalis ES, kaip kad buvo 2006-aisiais, tačiau tikrai nėra tarp brangiausių.

“Esame tarp tų šalių, kuriose produktai pigesni. Baltarusijoje, kur kainos reguliuojamos, jos panašios į lietuviškas. Šešiolikos pagrindinių maisto produktų krepšelis Vilniuje kainuoja tik 1,51 lito daugiau nei Minske”, – bandė įtikinti asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas. Pradėjus kilti maisto kainoms Lietuvą vis pasiekdavo žinios, esą Vakarų Europoje sviestas, kai kurie kiti pieno produktai pigesni nei mūsų šalyje, nors pragyvenimo lygis ir atlyginimai gerokai skiriasi. M.Busilo teigimu, atskiruose Vokietijos, Airijos, Didžiosios Britanijos prekybos tinkluose visada galima rasti pigesnių nei Lietuvoje vienų ar kitų produktų. “Dažnai akcijinės produktų kainos užsienio šalyse lyginamos su standartine kaina Lietuvoje”, – kalbėjo prekybininkų atstovas

Jis pripažino, kad pakilusios būtiniausių produktų kainos ne itin palankiai veikia prekybos sektorių, mat mažėja vartojimas. Pasak jo, prekybininkai, siekdami išlaikyti vartojimą, išties ieško būdų, kaip kainas išlaikyti stabilias. Kad maisto produktai pigs, kaip tai nutiko Estijoje, pašnekovas negalėjo pažadėti. Nors atskirose produktų grupėse tai gali nutikti, pavyzdžiui, jei tikrai bus nuimtas geras grūdų derlius, gali kiek sumažėti duonos ir miltų produkcijos kainos.

“Reikia turėti omenyje, kad naujo derliaus grūdai gal ir atpigs keliais procentais, tačiau energija brangsta 50 proc., benzinas brango, tad apie pigimą sunku kalbėti”, – dėstė M.Busilas. Ko gero, daugelis atkreipė dėmesį, kad prekybos centruose ima daugėti ne tik Estijoje ar Latvijoje pagamintų maisto produktų, bet ir gaminių iš Lenkijos.

“Tarkime goudos sūrio kilogramas pas gamintoją Lenkijoje kainuoja 10 litų, o Lietuvoje – 13 litų. Sūris yra lengvai transportuojamas produktas, o toks kainų skirtumas yra pakankamas, kad apsimokėtų sūrį vežti iš Lenkijos. Žinoma, ši produkcija išstumia lietuvišką, tačiau tokia tendencija yra ir ji stiprėja”, – apie prekybininkų bandymus ieškoti pigesnės produkcijos pasakojo M.Busilas.