Lenkiškose parduotuvėse, rytuose, galima sutikti vis daugiau lietuvių. Jie tiesiog negali atsisipirti silpnam zlotui, nes jų valiuta – litas – yra stipriai susieta su euru. Didžiausią lietuvių antplūdį išgyvena Suvalkai. Nuo parduotuvių lentynų šluojama praktiškai viskas. Ir tokiais kiekiais, kad tiekėjai nespėja aprūpinti parduotuvių prekėmis.

„Jeigu kalbėtume vien tik apie degalus, vien dėl jų apsimoka vykti į Lenkiją“, – „Rzeczpospolita “ žurnalistams sakė marijampolietis Antanas Nedzinskas, kuris bent kartą per savaitę važiuoja apsipirkti į Lenkiją.

Lietuviai išeina iš parduotuvių su pilnais krepšiais. Perka miltus, cukrų, aliejų, kavą, įvairius gėrimus. Perka saldumynus ir mėsos produktus.

Lenkijoje atpsiperkantiems lietuviams,

dabar Lenkijoje verta pirkti beveik visus maisto produktus, nes jų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje. Marijampolės turguje analogiškų prekių kainos – kur kas didesnės.

Marijampoliečiai Lenkijoje jau perka ir pigesnes statybines medžiagas, baldus, įrankius ir dar labai daug ką.

Tuo tarpu Lietuva visiškai pralaimėjo “pasienio konkurenciją” – lenkai Marijampolės prekyvietėse dabar reti svečiai, nors dar prieš metus ar daugiau kai kurie Marijampolės centre esantys didieji prekybos centrai juos traukte traukė ir lenkai juose pirkdavo panašiais kiekiais, kaip dabar lietuviai perka Lenkijoje.

Pasak ekonomistų, tokia pasienio prekybos nauda Lenkijos ūkiui bus matoma po kelių mėnesių.

Lietuvių keliai vis dažniau vingiuoja į kaimynę Lenkiją pigesnių prekių. Vieni grįžta nusivylę ir apgailestauja nesutaupę, o kiti vis dėlto džiaugiasi.

Esą kai kurių prekių kainos daug mažesnės. Vieni iš tokių labiausiai besidžiaugiančių – ūkininkai, kartkartėmis prisimenantys kelią į garsiuosius Suvalkų ūkininkų turgus. Gyvulių turgūs Lietuvoje baigia išnykti.

Praėjusį ketvirtadienį Suvalkų ūkininkų turgus skendėjo šlapiame sniege. Kad čia tikrai prekiaujama gyvuliais, išdavė karvių maurojimas tamsoje.

Turgus ne miegaliams

Susiruošusiems į Suvalkų ūkininkų turgų būtų pravartu prieš važiuojant pasidomėti, ar kelionė atsipirks. Du kartus per mėnesį vykstančio turgaus dienos keičiasi. Pavasarį Suvalkų ūkininkai į turgų rinkdavosi kas antrą mėnesio ketvirtadienį, o šį rudenį turgūs renkasi pirmą mėnesio trečiadienį ir pirmą trečiadienį po 15 dienos. Pasikeitė dienos, bet nepasikeitė turgaus laikas. Nepriklausomai nuo oro sąlygų, turgus miegalių nelaukia. Pirmieji pardavėjai pradeda rinktis 2 valandą. Praaušus aikštė ištuštėja. Gali stebinti, kad didžiulė prekyvietė neapšviesta. Pirkėjai ir pardavėjai derasi pasišviesdami kišeniniais prožektoriais. Nors iš pirmo žvilgsnio pirmųjų mažiau.

Ūkininkų turguje galima nusipirkti būtiniausių fabrikinių ūkio ir buities prekių, rankų darbo ūkio padargų, pakinktų arkliams ir apynasrių galvijams. Sužvarbusių prekiautojų paslaugoms – sename autobuse įrengta užkandinė. Čia yra karštos kavos, saldžių karštų gėrimų, karštos užkandos.

Lietuviškų arklių krikštynos

Išgirdęs lietuvišką šnektą, netoli vartų įsikūrusioje palapinėje su pyragais užkalbina punskietis Juozas. Nors ankstyvas rytmetys ir dargana, vyro nuotaika gera. Lenkijoje laikrodžiai rodė 6 val. (Lietuvoje – 7 val.), tačiau Juozo turgus jau pasibaigė. Per tris valandas sakosi pardavęs tris arklius. Jis neslepia gyvulius “išleidęs” nebloga kaina. “Tai ne mano išauginti arkliai, aš juos pirkau Lietuvoje. Šiek tiek atliko pinigų, bet nedaug, nemažai išleidau, kol “pasus” išėmiau, pas jus (Lietuvoje – aut. past.) arkliai be dokumentų”, – sakė Punsko lietuvis.

Arklių turguje dar kelios dešimtys. Savo augintinius ūkininkai nuo darganos dangstė gūnelėmis, bet dauguma gyvulių stypsojo susitraukę traktorių priekabose. Arklių matėsi įvairių ir įvairaus amžiaus. Ir kaina jų skyrėsi gerokai. “Jeigu tikrai pirksite, derėsimės”, – sakė apvalią sumelę už savo gerai užlaikytą ketverių metų augintinį prašantis lenkas.

Pasirinkimas didelis

Kitoje eilėje rikiavosi karvių pardavėjai. Jų gerokai daugiau negu siūlančiųjų arklius. Galvijams skirtoje aikštės vietoje buvo galima išsirinkti pusmetinį veršį, gerai įmitusį limuzinų veislės buliuką ar karvę, kurių kaina skyrėsi nuo amžiaus ir įmitimo. Tarp perkančiųjų ir parduodančiųjų karves lietuviškai šnekančių nesigirdėjo.

Kur kas gyvesnis gyvenimas virė turgaus pakraštyje, kur rikiavosi paršiukų pirkėjai. Čia klegėjo ir lietuvių. Daugiausia buvo baltų paršų, bet matėsi ir margų, net rusvos spalvos paršelių. Daugiau žmonių būriavosi prie didesnių, nors ir dvigubai daugiau kainuojančius paršų.

“Čia daugiausia prekiauja Suvalkų ir Punsko ūkininkai”, – lenkiškai sakė vienas iš pardavėjų. Pirkėjų dauguma taip pat esą lenkai, bet pasitaikąs ir vienas kitas iš Lietuvos atvažiavęs. Vienas užkalbintas ūkininkas sakė, kad kai kurie lenkų ūkininkai su savo preke atvažiuoja ir iš 35 kilometrai nuo Suvalkų esančio Kalvarijos turgaus. Kalvarijoje turgūs vyksta sekmadienį, o paršelių čia neįmanoma nusipirkti, be to, jie kur kas brangesni.

Prie pagrindinio tako, kur daugiau praeivių, užtikome ir vieną triušių pardavėją. Nesimatė nė vieno prekiaujančio gyvomis vištomis. “Vištų paprastai būna, gal jau išpirko”, – kalbėjo žmonės.

Skaičiuojantiems

Suvalkų ūkininkų turguje dažniausiai apsiperka ir dauguma Lietuvos pasienio rajonų ūkininkų. Daugiausia lietuvius domina dekoratyvinių augalų ir gėlių sodinukai, vaisiai, daržovės. Jie čia kainuoja vos ne perpus pigiau negu Lietuvos turguose. “Apsimoka, jei perki daugiau, dėl kelių nevažiuosi tokio atstumo. Yra ir tokių, kurie perka Suvalkuose, o parduoda Kalvarijoje”, – juokėsi viena kalvarijietė.

Moteris prasitarė, kad norint pigiau įsigyti vaisių ir daržovių nereikia laukti du kartus per mėnesį vykstančio ūkininkų turgaus. Šių prekių pilna kasdien veikiančiuose mažesniuose turguose Suvalkuose. “Norint įsigyti tikrai geromis kainomis ir gerų maisto prekių, reikia žinoti, kur jų ieškoti. Mėsos pigiausiai galima nusipirkti prie skerdyklų, rūkytų gaminių – prie jų esančiose mažose parduotuvėlėse, daržovių ir drabužių – sandėliuose, duonos ir pyragų – prie kepyklų. Niekam ne paslaptis, kad dauguma Kalvarijos turguje parduodamų drabužių kaip tik iš ten ir atvežami”, – neslėpė viena iš ten dažniausiai prekes perkančių Marijampolės sav. gyventojų.

Norinčių pigiau apsipirkti Lenkijoje lietuvių pastaruoju metu itin padaugėjo atpigus kurui.

Leonas ZDANAVIČIUS – Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas:

Ligos sienų nepripažįsta, tad gyvulių judėjimas per valstybės sieną turi būti kontroliuojamas. Prekiauti savo gyvuliais kitoje valstybėje negali kas tik sugalvojęs. Norint gyvulius parduoti kitoje valstybėje, ūkis turi būti registruotas tarptautinėje “Traces” sistemoje, prekybininkas turėti būti išsiėmęs savo šalies maisto ir veterinarijos tarnybos sertifikatą. Šių dokumentų neturintys Lenkijos ūkininkai, tarkime, Kalvarijos turguje būtų pažeidėjai. Arba atvirkščiai – lietuviai Lenkijoje. Yra tekę girdėti, kad pasienio kaimuose nežymi prekyba vyksta, patys jų turguose nesame aptikę. Gali būti, kad per sieną ir persivedamas į Lenkiją vienas kitas arkliukas, sienos juk atviros. Iki šiol Lietuvoje buvo identifikuojami tik žirgai, o nuo ateinančių metų bus pradėta ir darbinių arklių identifikacija. Tad ir spraga išnyks.

Lietuvoje turgaus prekybos gyvuliais neveik neliko. Nebent kokį šunelį, ožką ar paukščių pamatysi, o prekyba stambiais gyvuliais persikėlė į laikraščius ir internetą.

Gyvulių kainos

Lietuvoje

Paršelis – 190-250 Lt
Kumeliukas – 1500-1600 Lt
Arklys (4-6 m.) – 2500-3000 Lt
Telyčia – 1200-1500 Lt
Karvė – 2500-3000 Lt
Triušis (apie 4-5 kg) – 80-100 Lt

Lenkijoje

Paršelis – 90,3-186 Lt
Kumeliukas – 1674-1860 Lt
Arklys (4-6 m.) – 4650-5580 Lt
Telyčia – 1395 Lt
Karvė – 2325-3255 Lt
Triušis (apie 5 kg) – 46,5-55,8 Lt

Kuro kainos

Lietuvoje

A95 benzinas – 2,82 Lt
Automobilinės dujos – 1,89 Lt

Lenkijoje

A95 benzinas – 3,72 Lt
Automobilinės dujos – 2,09 Lt